palaunagė

pãlaunagė (la. palaunadze) sf. (1), palaũnagė (1) valgis tarp pietų ir vakarienės, popiečiai, pavakariai: Jei nori, kad eitumėm dar dirbti, tai duok tuojau dabar geros palaunagės I.Simon. Pãlaunagės laikas buvo Dov. Vyrams reik nešti pãlaunagę Grg. Nunešk piemenie pãlaunagę Vvr. Pãlaunagę atneš į laukus Plik. Vyrai, palikę dalgius, nuejo palaũnagės valgyti Kl. Kaip gandras parlėkė, parnešė ir pãlaunagę (pailgėjo diena, pradedami valgyti pavakariai) Rg. Kai pavasarį šeimyna išvysta gandrą, tujau prašo palaunagės Trš.